užpera

ùžpera sf. (1) 1. žr. 1 užperas 1: Iš ùžperos nei paukščiukų, nei kiaušienės nebus Krsn. | prk.: Aukoms rinkt į kaimus ir miestelius siųsdavę krivaičiai žmones, vadinamus „užperomis“. Taip jie vadinosi todėl, kad surinkti jų pinigai … buvo nejudinami, kaip užperėtas kiaušinis LTI191. ^ Aš dėsiu, tu perėsi, o tu užperas sudėsi (iron.) LTR(Erž). 2. scom. Mrj mažas, sunykęs žmogus, neūžauga: Koks iš jo bus darbinykas: iš povyzos matyt, kad užpera PnmA. Dikta pora susitaikė, ne koki ùžperos Gs. 3. scom. žr. 2 užperis: O tu ùžpera, dar drįsi į akį kibt! Šn.